spartuoliai.lt

Sportas be sienų – 2

Pradžia  >>  Veikla  >>  Projektai / renginiai  >>  Sportas be sienų – 2

2009 metų birželio 4 – 14 d. asociacija sporto klubas Spartuoliai ir Lenkijos Respublikos Lubartovo miesto dviračių sporto klubas „Relaks“ vykdė tarptautinį jaunimo mainų projektą Sportas be sienų – 2 , kuris buvo finansuotas pagal pateiktą paraišką Lietuvos – Lenkijos jaunimo mainų fondui. Projekto esmė buvo tarpkultūrinio dialogo skatinimas, sveiko gyvenimo būdo propagavimas, partnerystės ryšių užmezgimas. Šiame projekte gali dalyvauti 13 – 30 metų jaunimas. Todėl projekto vykdymo forma buvo pasirinktas dviračių žygis per Lenkijos – Lietuvos Respublikos teritorijas.

Birželio 3 d. vakare visi žygio dalyviai: 12 lenkų ir 7 lietuviai, nuvykome į starto vietą, nedidelį miestelį Lenkijos – Rusijos pasienyje Viengoževą, kurio pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia, kad tenai esančiuose vandenyse yra labai daug ungurių. Iš tiesų miestelis yra Lenkijos Mozūrijos regione, kuris garsėja savo kalvomis, ežerais ir kurortinėmis vietovėmis. Vaizdai išties atsiveria labai gražūs.

Ankstų birželio 4 dienos rytą atsikėlėme ir aptarę dienos maršrutą, leidomės į kelionę po miestelio apylinkes. Prieš tai aplankėme miestelio Rotušę, kur mus priėme burmistras ir trumpai pasveikinęs žygio dalyvius, papasakojo apie puikų kraštą, kuris garsėja savo ežerais ir juos jungiančiais kanalais bei šliuzais, pritaikytais laivybai. Padėkojome ir išvykome toliau.

Kitas mūsų žygio objektas buvo netoli Goldapo miestelio, Ketžyno apylinkėse esantis Antrojo pasaulinio karo laikus menantis objektas, tai „Vilko irštva“ – Vermachto kariuomenės vyriausiojo vado Hitlerio gynybinių bunkerių kompleksas, kuriuose Hitleris gyveno nuo 1942 iki 1944 metų ir ten būdamas, vadovavo vokiečių armijai. Šioje vadavietėje įvyko garsusis pasikėsinimas 1944 metais į fiurerį, kuris baigėsi jam tik lengvu rankos sužeidimu. Šis faktas yra rodomas per įvairias televizijos programas. Įsimintina šiame muziejiniame komplekse tai, kad kiekvienas vokiečių armijos vadas – Bormanas, Gebelsas, Geringas ir pats Adolfas Hitleris čia turėjo pastatytus atskirus betoninius bunkerius, kurių sienų storis ir plotis siekė beveik 6 metrus.

Ir taip kiekvieną dieną keliaudami po Lenkiją, lankėmės įvairiuose objektuose, susitikome su vietos gyventojais. Visus jungė vienas tikslas – važiavimas dviračiu.

Birželio 7 dieną turėjome pervažiuoti Lietuvos – Lenkijos sieną ir nakvoti prie Vištyčio ežero. Visą dieną lijo gana įkyrus lietus, tačiau noras grįžti į Lietuvą buvo stipresnis ir už pliaupiantį lietų. Pajudėjome visa kolona ir po 6 valandų kelio, įveikę bemaž 90 km, atvykome prie Vyštyčio. Čia nakvojome, valgėme, aptarėme kelionės įspūdžius.

Kita diena buvo graži ir šilta, birželio 7 dienos vakare buvome jau namuose, Raseiniuose. Žygio dalyvių sutikimas buvo išties šiltas: prie Raseinių rajono ribos mus pasitiko policijos ekipažas, kuris atlydėjo visą grupę iki miesto širdies – Žemaičio aikštės. Čia mūsų jau laukė rajono Savivaldybės mero patarėjas Kęstutis Kordušas, kuris pasveikino žygio dalyvius, atvykusius į Raseinius, įteikė kiekvienam žygio dalyviui po atminimo dovanėlę. Miesto seniūnas Jonas Elzbergas palinkėjo visiems keliautojams gero kelio bei šilto oro ir pavaišino arbata su saldumynais. Merginų šokėjų ritminė grupė sušoko keletą šokių ir visi nuskubėjome ilsėtis į Technologijos ir verslo mokyklos bendrabutį, nes rytoj laukė ilgas kelias į Kryžių kalną.

Ryte išvykome vėl lydimi policijos su švyturėliais iki Kelmės rajono ribos. Ačiū kelių policijos ekipažui lydėjusiam mus per visą Raseinių rajono teritoriją. Pavakare buvome Kryžių kalne, visi – lietuviai ir lenkai, pasigėrėjome šiuo gamtos ir žmonių sukurtu unikaliu stebuklu ir nuvažiavome į Meškuičių mokyklą, kur buvo mūsų maršruto pabaiga. Liko kelias namo iki kaimo turizmo sodybos „Rokynė”, kur kitą dieną įvyko projekto aptarimas, pasikeitimas suvenyrais ir bendra abiejų šalių – projekto partnerių – žygio dalyvių ir jų tėvelių(lietuvių) vakaronė.

Projektas pavyko, liko daug įdomių prisiminimų ir svarbiausia – visi sveiki ir linksmi, nors ir pavargę, grįžome namo.

Dėkojame žygio rėmėjams: UAB „Raseinių statyba“, gen. dir. Julius Daugiala; UAB „Autoserpantinas“, dir. Saulius Stankevičius, Albino Starkaus individualiai įmonei „Du gaideliai“, UAB „Inkubas”, dir. Janina Petkevičienė. Be šio žygio organizatorių – Raseinių kūno kultūros ir sporto centro, dir. Gintautas Balčaitis ir Savivaldybės administracijos Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Raimundo Petroševičiaus pagalbos, žygis būtų nenusisekęs. O nugalėjo draugystė, bendradarbiavimas ir bendras tikslas – vardan sveiko gyvenimo būdo. Tai ne pirmas, tačiau ir nepaskutinis tarptautinis projektas, vienijantis Raseinių ir Lenkijos Respublikos Lubartovo miesto žmones.